Gyvūnai ir Covid-19 virusas: ką reikėtų žinoti?

Ar gyvūnai lėmė COVID-19 virusinės infekcijos plitimą žmonių tarpe?

Vyraujantis COVID-19 perdavimo kelias yra nuo žmogaus žmogui.
Iki šios atliktų tyrimų duomenys rodo, kad COVID-19 infekcijos atsiradimo šaltinis yra gyvūnai. Atliekami tyrimai, norint nustatyti tą šaltinį (įskaitant susijusias rūšis) ir nustatyti galimą gyvūnų vaidmenį šios ligos eigoje. Tačiau iki šiol nėra pakankamai mokslinių įrodymų, kad būtų galima nustatyti arba paaiškinti pirminį perdavimo iš gyvūninės kilmės šaltinį žmonėms.
Genetinės sekos duomenys rodo, kad COVID-19 virusas yra artimas CoV virusui, kuris aptinkamas Rhinolophus šeimos šikšnosparnių populiacijoje. Yra tikimybė, kad šie šikšnosparniai buvo tarpinis šeimininkas pernešant virusą žmonių populiacijai.
Gyvūnų šaltinio tyrimų prioritetai pirmiausia buvo aptarti neoficialioje IOE (Pasaulinėje gyvūno sveikatos organizacijos) patariamojoje grupėje dėl COVID-19 ir 2020 m. vasario 11 – 12 d. IOE laukinės gamtos darbo grupės pirmininkas pristatė PSO (Pasaulinės sveikatos organizacijos) forume.

Ar žmogus gali perduoti COVID-19 virusą gyvūnams?

Dabar, kai COVID-19 yra plačiai paplitęs žmonių tarpe, yra stebima galimybė gyvūnus užkrėsti šiuo virusu, kontaktuojant su jais labai artimai. Iki šiol žinoma, kad po kelių artimų kontaktų su sergančiais COVID-19 žmonėmis, viruso testas buvo teigiamas.
Vykdomi tyrimai, siekiant geriau suprasti skirtingų gyvūnų rūšių jautrumą COVID-19 virusui ir įvertinti jautrių gyvūnų rūšių infekcijos dinamiką.
Šiuo metu nėra įrodymų, kad žmonių užkrėsti gyvūnai vaidintų svarbų vaidmenį platinant COVID-19. Žmonių protrūkį skatina kontaktai tarp žmonių.

Kas yra žinoma apie COVID-19 virusą ir kompanijos (laikomus namuose) gyvūnus?

Dabartinis COVID-19 plitimas yra perdavimo tarp žmonių pasekmė. Iki šiol nėra įrodymų, kad gyvūnai kompanionai platintų šią ligą. Todėl nėra pagrindo imtis priemonių prieš gyvūnus kompanionus, kurios gali pakenkti jų gerovei.
Kinijos Liaudies Respublikos Honkongo specialiojo administracinio regiono veterinarijos tarnyba pranešė OIE (Pasaulinei gyvūnų sveikatos organizacijai), kad du šunys buvo užkrėsti COVID-19 virusu. Šie šunys turėjo artimus kontaktus su šeimininkais, kurie sirgo COVID-19 viruso sukelta infekcija. Tyrimai buvo atlikti realaus laiko PGR metodu. Rezultatai parodė COVID-19 viruso genetinės medžiagos buvimą. Šunys neturėjo jokių klinikinių požymių.
Nėra jokių įrodymų, kad šunys platintų šią žmonių ligą ar kad jie sirgtų. Vykdomi tolimesni tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kaip COVID-19 virusas galėjo paveikti atskiras gyvūnų rūšis. OIE ir toliau teiks atnaujintus duomenis, kai tik bus naujos informacijos.

Kokių atsargumo priemonių reiktų imtis šeimininkui artimai bendraujant su kompanijos ar kitais gyvūnais?

Iki šiol nėra gauta jokių duomenų, kad kompanijos ar kitiems gyvūnams būtų pasireiškę klinikiniai COVID-19 viruso infekcijos požymiai ir nėra įrodymų, kad jie vaidintų svarbų šios ligos epidemiologinį vaidmenį. Kadangi žmonės ir gyvūnai kartais gali dalintis ligomis (vadinamomis zoonozinėmis ligomis), žmonėms, kurie serga COVID-19, vis tiek rekomenduojama riboti kontaktą su gyvūnais, kol bus žinoma daugiau informacijos.
Dirbant su gyvūnais ir juos prižiūrint, visuomet reikia laikytis pagrindinių higienos normų. Tai apima rankų plovimą prieš ir po kontakto su gyvūnu, jo maistu ar inventoriu. Taip pat vengti su gyvūnu bučiuotis, laižytis ar dalintis maistu.
Jei įmanoma, sergantys ar dėl COVID-19 medicininės pagalbos besikreipiantys žmonės turėtų vengti artimo kontakto su savo augintiniu. Kiti tuose pačiuose namuose gyvenantys šeimos nariai turėtų pasirūpinti gyvūnu, taip pat besilaikydami geros higienos praktikos ir, jei įmanoma, dėvėti veido kaukę.

Kuo Nacionalinė veterinarijos tarnyba galėtų padėti kompanijos gyvūnams?

Visuomenės sveikatos ir veterinarijos tarnybos turėtų dirbti kartu, įsivesti vienodą sveikatingumo metodiką, kad galėtų keistis informacija ir atlikti rizikos vertinimą, kai asmuo, sergantis COVID-19 infekcija, kontaktuoja su gyvūnu.
Jei dėl rizikos įvertinimo buvo nuspręsta ištirti gyvūną kompanioną, kuris turėjo artimus kontaktus su asmeniu / savininku, užsikrėtusiu COVID-19 virusu, rekomenduojama atlikti RT-PCR tyrimą, imant mėginius iš burnos, nosies, tiesiosios žarnos.

Ar yra kokių atsargumo priemonių kontaktuojant su gyvais gyvūnis ar gyvūnine produkcija?

Nors nėra abejonių dėl COVID-19 viruso kilmės, vadovaujantis PSO patarimais, kaip bendrosios atsargumo priemonės, būnant gyvų gyvūnų prekybos vietose ir gyvūninių produktų pardavimo vietose reikia laikytis bendrųjų higienos normų. Tai apima rankų plovimą geriamuoju vandeniu ir muilu, palietus gyvūną ar gyvūninę produkciją. Taip pat vengti liesti akis, nosį, burną, vengti kontaktų su sergančiais gyvūnais ir sugadinta gyvūnine produkcija. Reikėtų vengti bet kokio kontakto su kitais gyvūnais, kurie gali gyventi pardavimo vietose (pvz.: benamėmis katėmis, šunimis, graužikais, paukščiais, šikšnosparniais). Reikėtų imtis atsargumo priemonių vengiant sąlyčio su gyvūninėmis atliekomis ar skysčiais ant prekybinių vietų, dirvožemio, paviršių.
PSO pateikė standartines rekomendacijas, kaip užkirsti kelią infekcijos plitimui. Jos apima reguliarų rankų plovimą, burnos ir nosies užsidengimą alkūne kosint ir čiaudant, vengimą bendrauti su žmonėmis, kuriems pasireiškė kvėpavimo takų ligos sindromas, pvz.: su kosinčiais ir čiaudančiais žmonėmis. Remiantis gerąja maisto saugos praktika, su neapdorota mėsa, pienu ar gyvūnų organais reikia elgtis atsargiai, kad būtų išvengta neapdoroto maisto kryžminio užteršimo. Sveikų galvijų mėsa, paruošta ir patiekta laikantis geros higienos ir maisto saugos principų, ir toliau yra saugi valgyti.
Taip pat reikia laikytis higienos taisyklių pakuojant gyvūninės kilmės produktus: pakuotės turi būti švarios ir neužterštos.

Kokia yra tarptautinės veterinarijos tarnybos atsakomybė šiuo atveju?

Remiantis OIE sausumos gyvūnų kodeksu, pranešimai apie COVID-19 viruso nustatymus gyvūnų trape turi atitikti WAHIS kriterijus.
Todėl apie bet kokį gyvūnų tarpe aptiktą COVID-19 virusą (įskaitant informaciją apie rūšį, diagnostinius tyrimus ir atitinkamą epidemiologinę informaciją), reikia pranešti OIE. Veterinarijos institucijoms svarbu išlikti informuotoms ir palaikyti glaudžius ryšius su visuomenės sveikatos institucijomis, ir asmenimis, atsakingais už laukinę gamtą tam, kad būtų užtikrinti nuoseklūs ir tinkami pranešimai apie pavojų ir rizikos valdymą.
Svarbu, kad COVID-19 nesukeltų netinkamų veiksmų prieš naminius ir laukinius gyvūnus, kurie galėtų pakenkti jų gerovei ir sveikatai, arba turėtų neigiamą poveikį biologinei įvairovei.
Kai kuriose šalyse nacionalinės veterinarijos tarnybos remia visuomenės sveikatos institucijas, padėdamos joms su žmonių priežiūra, diagnostinių mėginių tikrinimu ir tyrimų atlikimu. Taip pat, veterinarijos klinikos remia visuomenės sveikatos organizacijas, aukodamos būtinąsias medžiagas, tokias kaip vienkartinės priemonės ir plaučių ventiliavimo įrangą.

Šaltinis: OIE (World Organisation for animal health); bit.ly/covid-19-oie
Vertė: WELLVET vet. gydytoja Laura Rinkevičiūtė