Dilatacinė kardiomiopatija – augintinio gyvybei pavojinga širdies liga
Dilatacinė kardiomiopatija – kas tai?
Tai širdies liga, kai dėl iki galo nežinomų priežasčių jos raumuo ima plonėti, širdis tampa nepajėgi efektyviai išstumti reikiamo kiekio kraujo ir pradeda plėstis. Iš pradžių plėtimasis (kardiomegalija) veikia kaip kompensacinis mechanizmas, tuo metu sutrinka širdies ritmas – jis tampa daug greitesnis. Kompensacijos stadijoje taip pat pradeda vystytis aritmijos – širdies ritmo pakitimai, kurie smarkiai paveikia jos darbą ir turi įtakos gyvūno gyvybei.
Dilatacinė kardiomiopatija skirstoma į dvi stadijas: simptominę ir asimptominę (be simptomų).
Diagnozavimas ir klinika
Ši liga dažniausiai diagnozuojama jau simptominėje stadijoje. Tada pastebimas svorio kritimas, silpnumas, kosulys ir alpimas. Šie simptomai nebūtinai yra būdingi šiai ligai, bet juos pastebėjus būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Klinikoje veterinarijos gydytojas gali išgirsti pakitusį širdies ritmą, atsiradusį ūžesį ir tai turėtų kelti indikaciją atlikti širdies echoskopiją. Ji yra būtina ligai patvirtinti, taip pat pagalbiniai tyrimai, tokie kaip rentgenas ir elektrokardiograma, gali padėti geriau vertinti ligos stadiją ir paskirti tikslesnį gydymą.
Asimptominėje stadijoje didžiausią riziką kelia aritmijos. Jos būna nepastovios ir dėl to išoriškai gali likti nepastebėtos. Labai retais atvejais dėl aritmijos gali ištikti staigi mirtis be klinikinės išraiškos.
Gydymas
Ši liga yra nepagydoma, tačiau, laiku suteikus pagalbą, galima gerokai prailginti augintinio gyvenimo trukmę ir kokybę.
Taikomas gydymas susideda iš širdies susitraukimą stiprinančių vaistų ir periferinės kraujotakos plėtimo, siekiant sumažinti pasipriešinimą ir palengvinti kraujo išstūmimą iš širdies. Taip pat papildomai gali būti taikomas simptominis gydymas. Esant aritmijai, taikomi antiaritminiai vaistai.
Rizika
Dilatacinė kardiomiopatija daug dažniau pasireiškia šunims. Dauguma šia liga sergančių šunų yra didesnių veislių, amžiaus ribos yra plačios, bet dažniausiai susergama 6–8 metais.
Kai kurios veislės turi genetinį polinkį sirgti šia liga, vienos tokių yra dobermano pinčeriai, vokiečių dogai, bokseriai, airių vilkogaudžiai
Prevencija
Ši liga pasižymi genetiniu polinkiu, tad visuomet rekomenduojama kasmet patikrinti šunis tų veislių, kurios dažniau yra linkusios ja sirgti, taip bus greičiau pastebėti besiformuojantys pakitimai.
Taip pat rekomenduojama jau nuo amžiaus vidurio didesnių veislių šunis pradėti tikrinti periodiškai bent kartą per metus, atliekant pagrindinius diagnostinius tyrimus – echoskopiją ir elektrokardiogramą.
